riešutmedžiai

Juodasis riešutmedis (Juglans nigra) – reta, vertinga ir labai atspari (-33 °C) lapuotė, per 30–50 m užauganti iki 20–30 m. Liaudies medicinoje vertinami jo vaisiai, lapai ir žievė: gausu vitamino C, polifenolių ir juglono; tradiciškai minimas antioksidacinis, priešuždegiminis ir antiparazitinis poveikis (tai nėra medicininė rekomendacija). Geriausiai auga saulėje, nuo vėjų pridengtoje vietoje, derlingoje, giliai įdirbtoje, drėgmę laiką ir nerūgščioje (gal net kalkingoje) dirvoje; netinka skurdžios smėlio, sekliai įdirbtos ar užmirkstančios dirvos bei pavėsis. Augalas alelopatiškas: lapai ir šaknys slopina kai kurių kaimyninių augalų (pvz., obelų, viržių, baltųjų pušų, pupelių, pomidorų) augimą, todėl sodinti reikėtų atokiau. Jo lukštai naudojami dažikliams, aktyvintai angliai ir filtrams, lapai – kaip natūralus insekticidas; mediena itin dekoratyvi, kieta ir patvari – tinka laivų, lėktuvų ir interjero dirbiniams. Lietuvoje auginamas nuo XIX a. pabaigos, patikimiausiai dera Rytų ir Vidurio Lietuvoje (pajūryje vaisiai gali nespėti sunokti).