riešutmedžiai

Riešutmedžiai – stambūs sumedėję augalai, vertinami tiek dėl dekoratyvinių savybių, tiek dėl naudingų riešutų derliaus. Juodasis riešutmedis (Juglans nigra), graikinis riešutmedis (Juglans regia) ir lazdynai tinka didesniems sklypams, kur gali laisvai išsiplėsti. Jie pasižymi giliomis šaknimis bei mėgsta derlingą dirvą.

Rezultatų: 1

  • Juodasis riešutmedis

    Juodasis riešutmedis

    15,00 €

    Juodasis riešutmedis (Juglans nigra) – reta, vertinga ir labai atspari (-33 °C) lapuotė, per 30–50 m užauganti iki 20–30 m. Liaudies medicinoje vertinami jo vaisiai, lapai ir žievė: gausu vitamino C, polifenolių ir juglono; tradiciškai minimas antioksidacinis, priešuždegiminis ir antiparazitinis poveikis (tai nėra medicininė rekomendacija). Geriausiai auga saulėje, nuo vėjų pridengtoje vietoje, derlingoje, giliai įdirbtoje, drėgmę laiką ir nerūgščioje (gal net kalkingoje) dirvoje; netinka skurdžios smėlio, sekliai įdirbtos ar užmirkstančios dirvos bei pavėsis. Augalas alelopatiškas: lapai ir šaknys slopina kai kurių kaimyninių augalų (pvz., obelų, viržių, baltųjų pušų, pupelių, pomidorų) augimą, todėl sodinti reikėtų atokiau. Jo lukštai naudojami dažikliams, aktyvintai angliai ir filtrams, lapai – kaip natūralus insekticidas; mediena itin dekoratyvi, kieta ir patvari – tinka laivų, lėktuvų ir interjero dirbiniams. Lietuvoje auginamas nuo XIX a. pabaigos, patikimiausiai dera Rytų ir Vidurio Lietuvoje (pajūryje vaisiai gali nespėti sunokti).