Daugiamečių gėlių ir žolinių augalų žydėjimas nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens

Daugiamečiai žoliniai augalai Lietuvos klimato sąlygomis gali pražysti nuo balandžio iki lapkričio mėnesio, todėl parinkus augalus pagal žydėjimo laiką, galima turėti nuolat žydintį gėlyną beveik visą vegetacijos sezoną. Žydėjimo mėnuo dažnai priklauso nuo augalo rūšies, veislės, mikroklimato ir auginimo sąlygų. Toliau pateikiama išsami apžvalga, kokie daugiamečiai žoliniai augalai žydi kiekvieną mėnesį:

Balandis (4 mėnuo)
Pirmieji pražysta visiškai pavasariniai alpinariumų ar žemi kereliai – pavyzdžiui, vaistutis kaukazinis ‘Pixie Cream’. Tai žemaūgis, saulėje ir sausose vietose augantis augalas, pradžiuginantis šviesiai gelsvais žiedais dar tuo metu, kai dauguma augalų tik pradeda sprogti. Balandžio pabaigoje jau galima išvysti žiedų ir kitų pavasarinių gėlių, kurios žydi iki gegužės pradžios. ​Žydi 4 mėn.

Gegužė (5 mėnuo)
Šį mėnesį įsibėgėja pavasaris ir pražysta vis daugiau rūšių. Žydi baltašaknė daugiažiedė – ilgaamžis, net iki metro aukščio ir tinkamas pavėsingoms bei dalinai pavėsingoms vietoms augalas. Gegužę taip pat pradeda žydėti daugelis kitų pavasariui būdingų gėlių (pvz., kai kurie sinavadų, pentinių, katilėlių, bergenijų tipai).​ Žydi 5 mėn.

Birželis ir liepa (6–7 mėnuo)
Vasara – tai laikotarpis, kai žydi didžiausia dalis žolinių daugiamečių augalų. Birželio ir liepos mėnesiais išsiskleidžia spalvingų astilbių, šalavijų, sinavadų, kraujažolių, katžolių, gaurelių, šaltekšnių, baltašaknių, guboja ir kitų tipų žiedai. Šiuo metu ypatingai tinka rinktis „ištisiniam žydėjimui“ skirtus augalus, kurie žydi ne trumpai, o ištisus kelis mėnesius, pvz., astilbės, šluoteliniai flioksai, katžolės, kai kurios snapučių ar pentinių veislės, kurie žiedus išlaiko iki rugpjūčio pradžios. Žydi 6 mėn., Žydi 7 mėn.

Rugpjūtis (8 mėnuo)
Rugpjūtį gėlynių spalvas papildo šalavijai (‘Rosakönigin’, ‘Violettkönigin’ ir kt.), įvairios rudbekijos, aukštos asters, dideli miskantai, plunksnalapės gėlės (pvz., liatris, veronika) ir rudeninių flioksų veislės. Šį mėnesį žydėjimas tęsiasi tiek projungintiems vasaros, tiek rudens augalams. Tarp medingų augalų – daugelis ežiuolių, kraujažolės, juozažolės, gubojos – patrauklios bitėms ir drugiams. Rugpjūtį žydinčių rūšių labai daug ir didelė spalvų įvairovė. Žydi 8 mėn.

Rugsėjis (9 mėnuo)
Rugsėjį tebeblizga rudbekijų, šalavijų, astilbių žiedynai, pražysta gausioji asters – rudeninės žvaigždės. Šį mėnesį nesustoja žydėti daugybė miskantų, gubių augalų, šilokai (‘Autumn Joy’, ‘Matrona’ ir kt.), kraujažolės (‘Terracotta’, ‘Paprika’) bei saulainės. Rugsėjis – laikotarpis, kai ypač svarbūs tie augalai, kurie vainikuoja sezoną ne tik žiedais, bet ir dekoratyviais, spalvingais žiedynais bei lapija. Žydi 9 mėn.

Spalis (10 mėnuo)
Vėlyvo rudens akcentas – ilgaamžiai varpiniai augalai (miskantai, lendrūnai, sriepsnės), kurių žiedynai ir lapai išsilaiko gražūs net šalnomis. Žydėti dar sugeba kai kurios asters, miskantas ‘Red Chief’, šilokai, rudbekijos (‘Goldsturm’), posmilgės, rykštenės, girmėtė. Spalis puikiai tinka stebėti rūšių, kurios ne tik žydi, bet ir tebedomina savo tekstūromis. Žydi 10 mėn.

Lapkritis (11 mėnuo)
Lapkritį žydi tik pavienės rūšys ir tie augalai, kurių žiedynai išsilaiko dekoratyvūs ir po žydėjimo. Dažniausiai tai miskantai (ypač ‘Red Chief’), astrūnai, kai kurie asters. Lapkritis – jau perėjimas prie dekoratyvinių struktūrų bei sėklų galvučių laikotarpio, bet kai kurie varpiniai dar išlaiko paskutinius žiedynus. Žydi 11 mėn.

Išvados ir rekomendacijos:
Numatant gėlyną norint ilgo žydėjimo svarbu parinkti augalus, žydinčius skirtingais mėnesiais. Ypač svarbu derinti trumpai ir ilgai žydinčius augalus.
Ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį rekomenduojama naudoti varpinius ir specialias ankstyvąsias/rudeniškas rūšis.
Svarbu atrinkti augalus pagal dirvožemio savybes, saulės poreikį, aukštį bei žydėjimo trukmę – nuo savaitės iki 2–3 mėnesių.

Pavyzdžiai ir populiariausi augalai pagal žydėjimo mėnesį:
Balandis-gegužė: vaistutis kaukazinis, baltašaknė, sinavadų rūšys, kai kurie bergenijų tipai.
Birželis-liepa: astilbės, šalavijai, kraujažolės, katžolės, snapučiai, pentiniai, flioksai.
Rugpjūtis-rugsėjis: rudbekijos, asters, ežiuolės, liatris, miskantai, šilokai, plunksnalapiai augalai.
Spalis–lapkritis: varpiniai augalai (miskantai, lendrūnai, sriepsnės), vėlyvos rudbekijos, asters.
Toks apgalvotas žydėjimo grafikas leidžia kurti ilgalaikius, spalvingus ir natūralaus efekto gėlynus, kurie džiugina nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.